Lopšinių pasidainavimo edukacija kūdikiams „Lopšinės paliesti“

Lopšinių pasidainavimo edukacija kūdikiams „Lopšinės paliesti“

Rugsėjo 19 d. 10 val. Lopšinių pasidainavimo edukacija kūdikiams su etnologe Loreta Stoliaroviene

Loreta Stoliarovienė – etnologė, visą darbo karjerą dirbusi etninės kultūros srityje, Žemaitijos kolegijoje dirbusi lektore, dėsčiusi dainuojamojo folkloro, etnologijos tautosakos dalykus, įrašiusi keletą lopšinių sakmių CD „Kyky kyku bė bė“, „Kodėl saulė naktį miega?“, dirbusi Žemaitijos radijuje, Vilniaus etninės kultūros centre, Klaipėdos rajono etninės kultūros centre. Vaikas priima viską, svarbu, kad mama/tėtis gebėtų duoti.

Apie edukaciją:

Edukacijos „Lopšinės paliesti“ aprašymas

Kiekvienas mūsų nusišypso švelnia šypsena kai pamato mamytę, liūliuojančią savo vaikelį ir dainuojančią lopšinę ar dainą. Vaikui nėra nieko labiau raminančio nei mamos balsas, o jei dar vienodu ritmu tyliai niūniuojama melodija, sutampanti su linguojamo lopšio ritmu – vaikeliui tenka saldžiai užmerkti akutes. Edukaciniame šeimų užsiėmime tėveliai (mamytės ir tėveliai) mokysis atlikti lopšines, naudoti rečitatyvus, pasakojančius tylias istorijas apie veikiančius gyvūnėlius ar paukštelius. Taip pat žaidins vaikelius su siekiu nuraminti ar pralinksminti savo vaikutį, čia gerai veiks žaidinimai ir kykojimai. Mūsų bendras tikslas bus – nuraminti vaiką, kai jis verkia, ir užmigdyti, kai verkia trindamas akutes. Lopšinės ne tik padės mažylį nuraminti, migdyti, o žaidinimai – pralinksminti, nusiraminti, bet ir turės neįkainojamos įtakos vaiką supančio pasaulio pažinimui; vaizduotės, kalbos, klausos, koordinacijos, dėmesio lavinimui.

Mūsų močiutės ir promočiutės, dainuodamos lopšines ir žaisdamos su mažyliais, nevengdavo kiekvieną kartą skirtingai sudėti žodžius, natas ir judesius. Skatiname ir jus taip daryti. Juk pačiais gražiausiais žodeliais savąjį vaikelį vadini ir niekad tų žodžių nestinga, patys plaukte plaukia...

Kitaip apie lopšines ir žaidinimus, kykojimus

Lopšinės viena jautriausių ir gražiausių lietuvių tautosakos kūrinių. Nedidelės apimties ir visada atliekamos vokalu, jei ir yra instrumentinių lopšinių, jos jau kitos paskirties. Akustikos mokslo tyrinėjimais įrodyta, jog kiekvienas mūsų turime „įmontuotą“ „La“ diapazoną (3-ioje oktavoje), tai kraujo indų virpėjimas ausies būgnelyje, kuris yra nepaprastai pastovaus dažnumo. Kai kurie mokslininkai įsitikinę, jei 2-4 m. vaikas nėra girdėjęs iš savo mamos „La“ garso – dainoje ar tiesiog kalboje, tai ir jo klausa tiesiog atbunka, jis lieka „atoniškas“ visam gyvenimui.

Lopšinės paplitusios daugelio Europos, Š. Amerikos, V. Afrikos muzikiniame folklore. Lietuvių tradicinių dainų klodas didžiuojasi darbo, kalendorinėmis dainomis, tačiau tarp specifinių ir ypatingiausių dainų išskiriamos vestuvinių apeigų dainos, raudos, lopšinės, sutartinės bei karinės dainos ir baladės. Ir, jei paklausite – ar tikėti tuo, kad vaikas bus muzikalesnis, jei girdės mamos lopšinę dar būdamas įsčiose – mano nuomone, geriau šia teorija tikėti nei netikėti. Juk mamos ir vaiko ryšys kuriamas nuo šio laikotarpio, nuo pirmo mamos pasidžiaugimo, kad laukiasi vaikučio. Ir nuostabu, jog lopšinė, kaip ir mama, vaiką pasitinka pradžių pradžioje.

BILIETAI: https://gargzdai.info/347