Diskusija: Rėza - žmogus, kuriam vieno pašaukimo buvo per maža

Švietimo amžiuje priklausymas Masonų ložei buvo tarsi intelektualo vizitinė kortelė, nurodanti jo statusą ir patikimumą. Į šį elitinį ratą daugiau nei trims dešimtmečiams įsiliejo ir iš Neringos kilęs garsusis Karaliaučiaus universiteto profesorius, liuteronų kunigas Martynas Liudvikas Rėza, į lietuvių istoriją įėjęs kaip vienas svarbiausių lietuvių raštijos puoselėtojų. Šiandien, turbūt, sunku būtų įsivaizduoti, jog neturėtume į Europos literatūros šedevrų sąrašą įtrauktos Tolminkiemio liuteronų kunigo Kristijono Donelaičio poemos „Metai"… Jei ne liuteronų kunigas Valtarkiemyje Johanas Gottfrydas Jordanas, išsaugojęs dvi poemos dalis – „Pavasario linksmybėmes" ir „Vasaros darbus". Jei ne Gerviškėnų klebonas Johanas Friedrichas Hohlfeltas, kuris 1794 m. apdairiai padarė rankraščių „Rudens gėrybės" ir „Žiemos rūpesčiai" nuorašus… Jei ne profesorius M.L. Rėza, kuris visas keturias dalis surinko, redagavo, pavadino poemą mums žinomu pavadinimu „Metai" ir 1818 metais išspausdino Hartungų spaustuvėje Karaliaučiuje.
Šiame pasakojime atpažįstame tris kodinius žodžius: lietuvių kalba, liuteronai ir Prūsija. Bet yra ir ketvirtas – ne mažiau svarbus: mitais apipinti, Popiežiaus prakeikti, bet visad reformatų ir liuteronų gerbti ir puoselėti Masonai, ar kitaip vadinami Laisvieji Mūrininkai.
M.L. Rėza buvo Karaliaučiaus masonų ložės “Zu den Drei Kronen” (“Po trimis karūnomis") broliu. Ar čia buvo tik sutapimas, o gal toks buvo Aukščiausiojo planas, jog tarp prie vieno įstabiausių lietuviškos literatūros šedevrų išsaugojimo prisidėjusiųjų masonu buvo ne tik profesorius Rėza?
Kaip ši uždara brolija prisidėjo prie lietuvių kalbos išsaugojimo? Koks ryšys tarp masonų, L. M. Rėzos ir K. Donelaičio „Metų“? Kuo masonai “užkliuvo” katalikų bažnyčios vadovams? Apie visa tai – diskusija su Lietuvių kalbos instituto mokslininke dr. Kotryna Rekašiūte, ką tik išleistos monografijos “Masonai kultūriniame Prūsijos Lietuvos ir Klaipėdos krašto gyvenime XVIII–XX a." autore ir dr. Arūnu Baubliu, istoriku ir religijotyrininku, Vokietijos Federacinės Respublikos Garbės konsulu Klaipėdoje. Nemokamas renginys visiems Švyturys Bhouse bravore, Kūlių vartai 7, Klaipėdoje, šių metu rugpjūčio 12 dieną. Pradžia – 17.30 val.